Amatų plėtrai sėkmingai gali būti nukreiptos šios pirmosios KPP krypties investicinės priemonės: ,,Miškų ekonominės vertės didinimas", ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas", ,,Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas". Pagal šias priemones gali būti finansuojama 40, 50 arba 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. „Žinoma, kyla klausimas dėl nuosavų lėšų dalies. Tam turime instrumentą - sėkmingai teikiantį kreditų garantijas Žemės ūkio paskolų garantijų fondą", - informavo viceministrė. 

Senųjų veislių gyvulius auginantieji gali gauti kompensacines agrarinės aplinkosaugos išmokas (antroji KPP kryptis).

O štai trečiosios KPP krypties visos keturios priemonės yra nukreiptos ne žemės ūkio veiklai remti. Priemone ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos" gali pasinaudoti užsiimantieji žemės ūkiu, kurie nori dar imtis ir alternatyvios žemės ūkiui veiklos.  Finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o per tris metus galima gauti net 690 560 Lt. Priemone ,,Parama verslui kūrimui ir plėtrai" gali pasinaudoti tiek kaimo gyventojai, tiek labai mažos įmonės, o priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas" parama skiriama kaimo turizmui ir stovyklavietėms įkurti. 

Pasak V. Žoštautienės, aktualiausia tautinio paveldo produktų gamintojams yra priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra". Tai yra galimybė gauti paramą viešajai infrastruktūrai, kultūros paveldui tvarkyti, religiniams objektams remontuoti, tradiciniams amatams puoselėti (įskaitant amatų mokymo patalpų įrengimą), technologinei linijai sukurti, reprezentacijai ir prekybai amatų gaminiais, įskaitant paramą tradicinėms amatų prekyvietėms įrengti. Ne pelno siekiančiai įmonei gali būti kompensuojama net 80 arba 90 proc. projekto išlaidų. Kadangi amatininkams lieka tie labai aktualūs 20 arba 10 proc., todėl bus siūloma projektą vykdyti kartu su partneriu, kuris galėtų būti fizinis asmuo, savivaldybė,  visos nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys kaimo vietovėje. „Savivaldybė galėtų būti geras partneris amatininkui, kuris galvoja apie amatų centrą  - taip išsispręstų klausimas dėl bendrafinansavimo", - patarė viceministrė. 

Amatininkai turėtų pasidomėti ir jų krašte pagal LEADER metodą veikiančiomis vietos veiklos grupėmis. Visų jų parengtose strategijose numatytas pagrindinis tikslas - kultūros paveldo puoselėjimas.

 „Siekiame, kad kelias amatininkams būtų kuo lengvesnis ir paprastesnis. Valstybė pirmą žingsnį žengė - patvirtinti visi reikalingi teisės aktai. Dabar eilė atėjo amatininkams - pateikti prašymus sertifikuoti kuriamą produkciją", - sakė ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja Rasita Kraujelytė-Noreikienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija