 |
Š. m. lapkričio 9-13 d. viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra" organizavo renginių ciklą „Kultūrų mugė", skirtą supažindinti Lietuvos visuomenės narius su trečiųjų šalių kultūrų ypatumais. Savaitę trukę renginiai organizuoti viešojoje įstaigoje „Vakarų Lietuvos verslo kolegija" (Rūdės g. 27e).
Kultūrinių renginių ciklas „Kultūrų mugė" buvo organizuojamas įgyvendinant projektą „Visuomenės tolerantiškumo ir palankumo trečiųjų šalių piliečiams ugdymas, diegiant mentorystės programą ir taikant aktyvias socializacijos priemones", Nr.04-320/EIF/2008/2/01/IP/3/S90702-1.
Projekto pareiškėjas - viešoji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentūra". Projekto partneris - viešoji įstaiga „Vakarų Lietuvos verslo kolegija".
Renginių ciklo „Kultūrų mugė" tikslas - populiarinti trečiųjų šalių piliečių kultūros paveldą Lietuvos visuomenės tarpe: vyresniajai kartai priminti, o jaunąją supažindinti su trečiųjų šalių tradicijomis, papročiais, tokiu būdu skatinant tarpkultūrinę toleranciją. Projekto veiklomis buvo siekiama parodyti unikalią, turtingą, savitą ir mūsų šaliai primirštą ar mažai pažįstamą trečiųjų šalių piliečių gyvąją kultūrą.
Renginių ciklas buvo pradėtas š. m. lapkričio 9 d. (pirmadienį) trečiųjų šalių piliečių kino filmų vakaru. Renginio metu buvo pristatytas Tadžikistano kūrėjų Georgii Dzalaev ir Aloudin Abdoolloev kino filmas „Naujoji Penelopė", kuriuo buvo siekiama atskleisti pagrindines Tadžikistano piliečių migracijos priežastis, supažindinti su problemomis, vyraujančiomis emigrantų tarpe. Filmo esmė - perteikti sunkią migrantų darbininkų dalią moterų ir vyrų akimis. Ekonominis nuosmukis, politinis chaosas verčia Tadžikistano vyrus tapti migruojančia darbo jėga, dirbančia pavojingomis sąlygomis, gaunančia nepastovų atlyginimą, nuolat susiduriančia su sunkiu darbu ir žmogaus teisių pažeidimais.
Lapkričio 10 d. (antradienį) „Kultūrų mugės" renginių ciklą pratęsė poezijos vakaras, kurio metu buvo skaitoma žymių trečiųjų šalių piliečių autorių poezija. Vakarą pradėjo prof. Ona Danutė Klumbytė supažindindama susirinkusiuosius su trečiųjų šalių piliečių poezijos istorija bei jai būdingais bruožais. Profesorė pristatė žinomiausius poezijos atstovus bei išraiškingai skaitė populiariausias Anos Achmatovos eiles. Renginio metu trečiųjų šalių autorių poeziją taip pat skaitė Baltarusių kultūros centro skaitovai. Įspūdingais meilės romansais susirinkusiųjų sielas suvirpino Ivanas Ivanovas, primindamas trečiųjų šalių piliečių poezijos įvairiapusiškumą ir unikalumą. Jaunosios kartos poezijos skaitovai iš Juliaus Janonio gimnazijos dar kartą priminė dalyviams turtingas, prasmingas rusų klasiko Puškino, A. Achmatovos ir kitų žymių trečiųjų šalių poetų eiles.
Lapkričio 11 d. popietę VšĮ „Vakarų Lietuvos verslo kolegija" buvo pilna nuotaikingo skambesio, garsių plojimų ir puikios nuotaikos. Čia vyko koncertas, kurio pagrindinis tikslas - skatinti visuomenės narių palankumą trečiųjų šalių piliečiams, supažindinant ar primenant jiems gyvąją trečiųjų šalių kultūrą: šokius, dainas, muziką.
Vakaro dalyviams Šiaulių miesto Kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė" pašoko trečiųjų šalių tautinius šokius.
Svečius sužavėjo ugningasis rusų ansamblis „Nadiežda", vadovaujamas Jelenos Sajapinos. Ansamblis išsiskyrė savo energingumu, veržlumu ir temperamentu.
Nuoširdų ir jausmingą pasirodymą surengė Šiaulių miesto moksleivių namų kolektyvo „Planeta" auklėtiniai.
Vakarą melodingu saksofono skambesiu užbaigė temperamentingasis armėnų bendruomenės atstovas Garik Zirojan.
„Kultūrų mugę" ketvirtadienį (lapkričio 12 d.) papildė dar vienas prasmingas renginys - forumas - diskusija tarp VšĮ „Vakarų Lietuvos verslo kolegija" ir Šiaulių Universiteto Socrates/Erasmus mainų programos studentų, atvykusių iš Turkijos. Forumo metu buvo diskutuojama apie šalių kultūrinę įvairovę, bandoma įžvelgti tautų religijos, švietimo sistemos, jaunimo laisvalaikio praleidimo būdų panašumus ir skirtumus. Turkų studentai gyrė tradicinį lietuvių patiekalą - „cepelinus". Pabrėždami savo šalies išskirtinumą, studentai akcentavo, kad Turkijoje šeima yra didžiausia vertybė, todėl ten labai mažas skyrybų skaičius, rodoma didelė pagarba vyresniesiems šeimos nariams.
Paskutinis, apibendrinamasis „Kultūrų mugės" renginys vyko penktadienį (lapkričio 13 d.). Jo metu susirinkusiesiems buvo rodoma vaizdinė medžiaga apie Armėniją, šalies istoriją bei armėnų emigracijos priežastis, dabartinę situaciją, vyraujančią šalyje. Vaizdinę medžiagą svečiams pristatė armėnas Rafik Kazarjan, kuris jau daugiau nei 30 metų gyvena Lietuvoje. Pirmą kartą Šiaulių mieste jis apsilankė tada, kai buvo paskirtas tarnauti armijoje pagal tuo metu galiojusią tvarką. Tuomet Lietuva jam paliko svetingos ir patrauklios šalies įvaizdį, todėl po neilgų svarstymų nutarė čia studijuoti. Studijų metu vaikinas greitai išmoko lietuvių kalbą, sukūrė šeimą, vėliau įsteigė nuosavą verslą ir liko gyventi Lietuvoje. Armėnas pasidžiaugė, kad Lietuva - tolerantiška ir svetinga šalis, nes nei jis, nei jau suaugę jo vaikai niekuomet nepatyrė rasinės diskriminacijos ar užgauliojimų. Paprašytas įvardinti esminį Lietuvos ir Armėnijos tautų skirtumą, R. Kazarjan iškart akcentavo kiek skirtingus požiūrius į šeimą. Armėnijoje šeima - didžiausia vertybė, jaučiama ir rodoma didelė pagarba tėvams bei seneliams. Prisimindamas savo gyvenimą Armėnijoje, R. Kazarjan sakė nepamenantis, kad ten būtų vaikų namai. Paklaustas, ar neketina grįžti į Armėniją, kiek pagalvojęs R. Kazarjan teigė, kad nors ir jaučia trauką gimtajai šaliai, tačiau planų išvykti tikrai neturi.
VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra" direktorės Jolitos Butkutės teigimu, Lietuvoje atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai rodo, jog imigracija yra itin opi, neretai kurstanti nesantaiką problema. Lietuvos visuomenė imigracijoje mato grėsmę nacionaliniam savitumui, kultūrai, tradicijoms, o tuo pačiu ir savo turto saugumui, ko pasekmėje formuojasi netolerancija ir priešiškumas trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu.
Direktorės Jolitos Butkutės teigimu, šiuo projektu siekiama skatinti tarpkultūrinę kompetenciją, ugdyti visuomenės narių pakantumą ir svetingumą trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu.
 Rusų ansamblio „Nadiežda" pasirodymas išsiskyrė energija ir temperamentu
|
|
