Untitled Document

BUHALTERINĖS APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE


Buhalterinė apskaita – tai procesas, kurio metu informacija pradedama apdoroti apskaitos dokumentais, baigiama – galutinėmis finansinėmis ataskaitomis.

Buhalterinės apskaitos procesas
Šaltinis: N. Filipavičienė

Griežtų apskaitos proceso organizavimo reikalavimų nustatyta nėra. Apskaitos sistemą įmonės pasirenka atsižvelgdamos į savo teisinę formą, dydį, veiklos pobūdį ei nuosavybės formą. Įmonės vadovas tiesiogiai atsako už apskaitos organizavimą pagal nustatytus LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Tačiau galima išskirti ir bendrus, įmonių buhalterinės apskaitos organizavimo ypatumus, kurie yra aptariami žemiau esančiuose skyriuose.

Apskaitos požiūriu įmonė yra savarankiškas ūkinis vienetas, atribotas nuo kitų įmonių ir savininkų. Įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalėtų įvertinti savo padėties tarp kitų įmonių.

Ekonominio objekto valdymą tiesiogiai atspindi ekonominė informacija, t.y. žinios, susijusios su šalies ūkio, įmonių, firmų, organizacijų, jų padalinių ūkine veikla. Taigi ekonominė informacija atsiranda ir funkcionuoja dėl žmonių ūkinės veiklos. Įmonių darbuotojai ekonominę informaciją naudoja vertindami atitinkamas situacijas, reiškinius, procesus, priimdami valdymo sprendimus. Todėl ta informacija turi būti atitinkamai apdorota ir pateikta suprantama forma. Tai žiniaraščiai, lentelės, grafikai, kuriuose informacija vaizduojama vizualiai: skaičiais , raidėmis arba simboliais.

Apskaitos teikiama informacija sudaro apie 70 – 80 % visos įmonės ekonominės informacijos. Apskaita susistemina, suskaičiuoja, nustato ir apibendrina duomenis.

Apskaitos informacija formuojama iš pradinių duomenų, atmetant nereikšmingus duomenis. Apskaitos informacija turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

  • informacija turi būti vartotojui suprantama, tai yra, ji turi būti perduodama vartotojui suprantama kalba;
  • informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio;
  • informacija turi būti perduodama laiku ir tiksliam adresatui;
  • perduodama informacija turi būti reikalinga vartotojui, o jos kūrimo kaina neturi būti didesnė už teikiamą naudą.

Apskaita atspindi kiekvieną atliktą ūkinę operaciją. Pirminiai duomenys apie atitinkamus ūkinės veiklos faktus, procesus ir operacijas apskaitoje atspindimi ir apibendrinami taip, kad formuotųsi daugybė informacinių rodiklių apie lėšas, jų šaltinius, įmonės įsipareigojimus ir pan. Duomenys apie atitinkamus faktus apskaitoje sisteminami, todėl apibendrintai apibūdina įmonės ūkinę veiklą ir jos rezultatus. Jie yra sutvarkytos informacijos šaltinis. Apskaita teikia informaciją apie materialinius, darbo ir finansinius išteklius įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Be šios informacijos neįmanoma sėkmingai vadovauti įmonei ir jos padaliniams. Tinkamai parengta ir geros kokybės informacija nulemia kiekvieno struktūrinio padalinio veiklos rezultatus. Informacijos apdorojimo darbų kokybę atspindi rezultatų tikslumas ir jų tikrumas.

Apskaita, būdama informacijos apibendrinimo sistema, užima svarbią vietą įmonės informacinėje valdymo sistemoje. Plėtojantis įmonių ūkinei veiklai, apskaita vis labiau siejasi su informacine valdymo sistema.

Buhalterinės apskaitos vieta informacinėje valdymo sistemoje
Šaltinis: N. Filipavičienė

Informacinių apskaito ir valdymo sistemų susiliejimo laipsnis kiekvienoje įmonėje yra skirtingas. Tai priklauso nuo konkrečių jos darbo sąlygų, išorinės aplinkos stabilumo, technologinių procesų ypatybių ir buhalterijos organizacinės struktūros. Susiliedama su informacine valdymo sistema, apskaita parengia informacinę bazę priimti įvairių rūšių valdymo sprendimus.